Daugybė šių dienų pavyzdžių rodo, kad gamtos mokslai daro įtaką kasdien priimamiems mūsų sprendimams. Gamtos mokslai ugdo mūsų gebėjimą užduoti klausimus, rinkti žinias, spręsti problemas ir pritaikyti praktiškai tai, ką išmokome. Sprendžiant iš mokslinių tyrimų duomenų, mokiniai, kurie mokosi mąstyti kaip mokslininkai, gamtos mokslų pamokose sužino daug daugiau faktų, skaičių ir geriau įsisavina turinį. Todėl labai svarbu, kad mokytojai padėtų mokiniams matyti save kaip mokslininkus, o ne kaip pasyvius proceso stebėtojus.
Tokią galimybę mokiniams jau šeštus metus suteikia Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Anykščių regioninio parko grupės ir Anykščių švietimo pagalbos tarnybos organizuojama rajono mokinių konferencija „Mokinių gamtotyriniai darbai“. Konferencijos tikslas – skatinti mokinius tyrinėti savo krašto aplinką, domėtis saugomomis teritorijomis ir jas giliau pažinti, formuoti mokslinio mąstymo ir tyrinėjimo įgūdžius. Anykščių regioninio parko grupės patarėjos Rasos Gražienės ir Lankytojų centro administratorės Vainetos Pilkauskaitės dėka mokiniai ir šiais metais galėjo pasidalinti savo mokslinių darbų rezultatais.
Tad balandžio 27 dieną į šį jau tradicija tapusį renginį Anykščių regioninio parko Lankytojų centre susirinko gausus dalyvių būrys. Konferencijos pradžioje skambėjo įkvepianti Anykščių muzikos mokyklos mokytojos Jolitos Novikienės ir jos auklėtinės Amelijos kanklių muzika. Sveikinimo žodį dalyviams tarė rajono meras Kęstutis Tubis, paraginęs mokinius ir toliau domėtis savo krašto gamta. Net vienuolika pranešimų konferencijoje skaitė devyniolika 5–10 klasių mokinių iš Anykščių Jono Biliūno gimnazijos, Antano Vienuolio progimnazijos, Antano Baranausko pagrindinės mokyklos, Anykščių rajono Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro bei Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos. Jaunųjų mokslininkų darbų pristatymą stebėjo ir vertino komisija: Valstybinės miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio vadovė Monika Sirgėdienė, Anykščių rajono savivaldybės Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialistė Ema Abramovaitė-Juškienė, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žiogienė ir Švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Vesta Berkmanienė.
Stebino ir džiugino ne tik konferencijos dalyvių gausa, bet ir jų pranešimų kokybė bei įvairovė. Mokiniai tyrinėjo žiemojančius paukščius, mokyklos kiemo medžius, matavo garso taršą Anykščių mieste, tyrė biologinę įvairovę Troškūnų apylinkėse, gamtines atliekas, vandens temperatūros ir šviesos įtaką augalams, Anykštos upę ir bebrų pažeistus medžius Šventosios pakrantėse, skaičiavo saulėtas rudens ir žiemos dienas, augino kristalus, gamino lūpų balzamą. Kai kurie dalyviai pristatė net kelerių metų mokslinių tyrinėjimų rezultatus, kiti, išeidami toliau mokytis į gimnaziją, perduos tęsti savo darbus jaunesniesiems. Džiaugiamės visų amžiaus grupių mokslininkais: tai 5–6 klasių mokiniai Mėta Kiliūtė, Jūnė Baltrušiūnaitė, Milita Krivickaitė, Morta Pupkytė, Domantas Deresevičius, Lukas Šlenys, Urtė Mockevičiūtė; 7–8 klasių – Divaina Mažylytė, Lukrecija Siciūnaitė, Kamilė Čelkauskaitė, Mingailė Lebedaitė, Arūnė Juodelytė; 9–10 klasių – Ieva Rašymaitė, Mėta Macijauskaitė, Rokas Gedvilas, Rusnė Juraitė, Solveiga Valujūtė, Liveta Šilinytė, Eglė Račkauskaitė.
Dėkojame įvairių dalykų – biologijos, geografijos, fizikos, matematikos, informacinių technologijų – mokytojoms, padėjusioms mokiniams vykdyti mokslinius tyrinėjimus ir pristatyti jų rezultatus: Vladai Dovydėnienei, Rasytei Gaidienei, Skirmantei Banienei, Virginijai Paliulionienei, Daliai Keibienei, Astai Šerelienei, Inai Gailiūnienei, Astai Fjellbirkeland, Rasai Jurelienei, Vilmai Kriaučiūnienei. Pasirinkdamos įdomų ir įtraukų mokymosi būdą – mokslinį tyrinėjimą – mokytojos įkvepia vaikus ir padeda jiems pasiruošti globalaus pasaulio iššūkiams. Tyrinėjimais grįstas ugdymas prisideda ir prie gilesnio konteksto suvokimo, lavina kritinio mąstymo bei praktinio pritaikymo įgūdžius. Juk šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas be gamtos mokslų. Teisus buvo XVIII–XIX amžiaus prancūzų gamtininkas Žanas Batistas de Lamarkas, vienas iš pirmųjų pradėjusių šiuolaikine prasme vartoti sąvoką „biologija“, sakydamas, kad „iš visų žinių vertingiausios esti apie gamtą ir jos dėsnius.“
