Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Anykščių švietimo pagalbos tarnyba, organizuojant ugdymo karjerai veiklas, į Troškūnų Kazio Inčiūros gimnaziją pakvietė psichologę, psichoterapeutę Karoliną Puzinaitę, kuri taip pat yra lektorė, karo psichologė, Geštalto krypties psichoterapeutė, mediatorė, koučerė, supervizorių programos dalyvė. Specialistė konsultuoja nerimo, netekties, nevaisingumo, tarpasmeninių santykių ir kitomis temomis.
Karolina Puzinaitė bendravo su baigiamųjų klasių mokiniais, kuriems artėjant įskaitoms, egzaminams, studijų pasirinkimui, dažnai kyla nerimas, stresas, baimė.
Dabartiniu metu žmonės baiminasi, panikuoja dėl įvairiausių dalykų: nerimas dėl karo grėsmės, nerimas dėl masinio naikinimo priemonių poveikio ir padarinių, nerimas dėl nerimo ir t. t. Jauni žmonės (moksleiviai) taip pat reaguoja į visus socialinės aplinkos veiksnius, nerimauja dėl būsimų egzaminų bei jų rezultatatų, studijų galimybių, saugaus gyvenimo tėvų namuose pasikeitimų į savarankišką gyvenimą, tarpusavio santykių su draugais ir pan. Galiausiai didėja ir kaupiamasis nerimas.
Pagal Kurt Lewin lauko teoriją elgesys priklauso nuo daugybės skirtingų minčių, emocijų ir aplinkos sąveikos, kurią žmogus suvokia ir veikia.
Generolas G. S. Patton, vadovavęs kariuomenei antrojo pasaulinio karo metais sakė, kad visi žmonės bijo. Kuo žmogus protingesnis, tuo daugiau bijo. Drąsus žmogus sugeba nugalėti save ir nepaisydamas baimės judėti pirmyn.
Užsitęsusi ar didėjanti grėsmė išlaisvina smegenų streso hormonus, kurie perduoda pavojaus signalą kitiems organams ir sukelia stresą bei fiziologinius pakitimus kūne. Vadovaujantis D. Siegel emocijų toleravimo langu, stabili organizmo būsena pasižymi gera dėmesio koncentracija, galime priimti sprendimus, galvoti, jaučiamas saugumas, ramybė, ryžtas. Esant hipertonusui, jaučiamas emocinis sujaudinimas, prakaituoja delnai, padažnėja širdies ritmas, sunku susikoncentruoti, ima panika, įniršis. Esant hipotonusui, stebimas sustingimas, nėra energijos, motyvacijos.
Tam, kad priimti tinkamą sprendimą, reikia suprasti pačią situaciją (problemą). Požiūris į situaciją keičia savijautą.
Siūlymai iššūkių valdymui: 1) turėti tikslą; 2) pasitikėti savimi; 3) įvardinti problemą; 4) planuoti laiką ir veiksmus, išsikelti prioritetus; 5) gebėti pasakyti ,,ne“; 6) prašyti pagalbos; 7) sulaukti palaikymo; 8) daryti pertraukas; 9) susitaikyti su situacijomis, kuriose neturime galios daryti įtaką (keisti); 10) suprasti neigiamos būsenos laikinumą; 11) pozityvios mintys, savęs pagyrimas; 12) kovoti su perfekcionizmu; 13) nelyginti savės su kitais; 14) meditacija, atsipalaidavimas; 15) alkoholio žala; 16) homoras šypsena; 17) sportas.
Ir pabaigai. Žmogaus kūną galima padalinti tarsi į tris dalis: protą, emocinį kūną ir fizinį kūną. Para, turinti 24 val., taip pat dalinasi į tris dalis po 8 val. Tam, kad visos žmogaus kūno dalys sutartinai funkcionuotų, reikalingas darbo, poilsio ir miego režimo paskirstymas po 8 val.
Psichologė mokiniams pasiūlė keletą programėlių ,,Pagalba sau“, ,,Atsipūsk“, ,,Ramu“, kuriose galima rasti atsakymus į jauniems žmonėms nerimą keliančius klausimus.
Karjeros specialistė Asta Palaimienė
